- tiesastatys
- tiesastatỹs, -ė̃ (neol.) smob. (34b), tiesãstatis, -ė (1) KŽ; Lex42, Q219, SD1139, SD289, KlG67, N, [K] kas leidžia įstatymus, įstatymdavys: Baisiai nusidėjėjas paniekina Dievą, savo tiesastatį SPI154.
Dictionary of the Lithuanian Language.
